- skanulti
- skãnulti, -a, -o 1. tr. skanauti, ragauti: Skãnula medų, veiza, a senas Kv. 2. intr. būti skaniam, patikti: Iš pamatymo jau man skanul tas valgis, kad tik gauti J. 3. intr. Š, NdŽ gardžiuotis (valgiu, gėrimu): Skanuldamas nurijo sukraus truputelį, užlašintą anodija Žv. | refl. Š: Bent liežuvio neprarykis besiskãnuldamas Kal. Skaniai paėdė ir skãnulas Užv. Gali neskãnulties tuo pyragu, o vis tiek to negausi Vvr. 4. intr. prk. trokšti, norėti: Tokios vietos daug kas skãnula, daug kas nori Šll. 5. refl. prk. prie ko patrauklaus suktis, gretintis: Kaip jis skanulas prie tos mergos, t. y. nor su jąja pašnekėti ir pašokti J. 6. refl. prk. gėrėtis kuo geidžiamu: Skãnulas, į mergas veizėdamas Varn. Ka Marė pamatė muno naująją jupelę, tik skãnulas, tik skãnulas! Plt. 7. refl. prk. džiaugtis kito nelaime: Skãnulas iš tokio gyvenimo Pvn. \ skanulti; antsiskanulti; paskanulti; prisiskanulti
Dictionary of the Lithuanian Language.